Nu ir n...g tos pertraukos mums čia reikia

Karoč. Blog‘as rašyk‘ų, ale čia tapo mada amžinai prikaišioti pertrauką su visais jos blog‘ais ir grafomanijos meistrais. Nieko, nebūsiu išimtis ir aš. Pasitapsiu mados auka ir sukurpsiu smagią pasakaitę tema „Nu ir n...g tos pertraukos mums čia reikia“. Nenutyla kalbos, kad gerbiamieji pertraukiečiai nelabai sąžiningai elgiasi su visais ir visomis, nepasiant anei amžiaus, anei rango, anei kitokio velnio. Panagrinėkime šią problemą ir arčiau. Kaip ir kiekvienas tikslingai psichodelika užsiiminėjantis statistinis paauglys (šiuo atveju paauglė) aš dalyvauju vieno iš nuostabiausių šiuolaikinių projektinių nesąmonių veikloje (turiu omeny pertrauką, jei kas neįkirto). Vienu žodžiu pirmas dalykas, ką reikia paminėti, kad gerbiamieji pertraukos aukštalygininkai (nesikuklina žmonės, oi nesikuklina) neįsiklauso į statistinio maištaujančio ir nuolat nepatenkinto paauglio jausmus, tuo pačiu jį nusviesdami į šalį, kaip visiškai niekam tikusį menkniekį. Kuo tai pasireiškia? Gana ilgą laiką stebėjau pertraukos aukštalygininkų elgesį (čia tipo tie, kurie turi blizgančius geltonus laiptukus ir tie, kurie jų neturi, bet kelis pagaliukas visgi yra išsikovoję, rodos, 4 ar 5, na, ne tame esmė). Stebėjimo išvada: gerbiamieji skaito (arba ne) ir vertina (arba ne). O su komentarais jau gražiau, gražiau. Kiek pastebėjau šie nuostabūs ir puikūs žmonės visą laiką kiša savo nuomonę geriems draugams, bičiuliams, mylimiems ir šventiems savo kolegoms (aš čia apie aukštalygininkus), bet paprastiems mirtingiesiems numeta tik (cituoju): „beveik pornografija! net susijaudinau.“ arba „ne tau dar toks modernas“. (O kas apsakys klaidas ir klaideles, kas nurodys kelią, kuriuo parklupus reikia sekti, norint nulaižyti aukščiausių dievų padus). Broliai ir seserys, būkime teisingi visiems. Jei jau rašot komentarus savo chebrai, tai nepamirškit ir mūsų, alkanų ir žinių ištroškusių ėryčių, Jūsų ganomųjų, kuriuos turite mokyti, skatinti siekti ir kilti, o ne sulaukti tokių gražių žodžių savo adresu: „Nuoširdžiai: jei tau labiau patinka rašykai, tai ten ir sedėk.“. Štai, kur Jūsų problema – Jums beprotiškai stinga tolerancijos kitų atžvilgiu ir nepykit, kai kiti kandžias žodžiais ginasi nuo Jūsų apsimestinio abejingumo ar paniekos. Visi mes grafomanai, mano broliai ir seserys.

Kaip supratot gražiai šiandien nekalbėsiu. Aš nesakau, pertraukoje yra DAUG gerų dalykų, DAUG gerų žmonių, bet niekam tas gerumas neįdomus. Teatleidžia man Viešpats ir visi Šventieji, bet šį kartą mes panagrinėsime puvinį iš jo vidaus. Nemanykite, kad pilu pamazgas ant pertraukos vien todėl, kad kokia tai mergytė ar koks tai berniukas (aukštas lygis, aukštas lygis) metė keletą šmaikščių žodelių mano adresu. Ten nėra vertų žmonių, dėl kurių būtų galima šitaip aukotis ir nuobodžiai (kur, po velnių, kava ir cigaretės?!) maigyti šitą rašliavą (šioj vietoj galima nusižiovauti). Aš patikinu Jus, kad pertraukoje yra šiltų ir mielų asmenybių, nors visi kiti – aršūs vilkai, ginantys savo teisę į laisvą žodį. Ginatės? Tai leiskit gintis ir kitiems. Ir dar... Štai Jums vienas puikus įrodymas, kokie draugiški yra pertraukiečiai „ė, žmonės, negražu be manęs pradėt koliones, haha :}}“ (komentaras mano dnr). Džiaugiuosi, kad yra gerų žmonių, kurie visada lekia padėti savo chebrai. Laikykitės, žmonės, prireiks Jums stiprybės. Lokit, šunys, nes dantys atšipę.

O dabar pereikime prie žymiai skaudesnės temos pertraukiečiams, tuo pačiu ir mums, nes mes juk turime palaikyti šitą EMO ir pasaulio nuskriaustųjų lindynę, kur renkasi visi tie, kurie rašyk‘e neišspaudžia nė vieno lygio. Aha, o ką Jūs manėt, negi ne? Tiesa ta, kad į rašyko‘o sesulę pertrauką renkasi visi likimo nuskriaustieji, kurie tikisi čia užsidirbti bent šiokį tokį blizgutį ir snukelio papuošimą. Sėkmės Jiems.

Ką dar verta paminėti? Visai neseniai iš patikimo (tikiuosi) šaltinio sužinojau, kad gerbiamosios administratorės gauna money money už tai, kad dirba savo darbą, savo ruožtu rašyk‘e niekas pinigų nemoką. Loginė išvada yra tokia: pertraukiečiams lengviau gauti komentarą ir gerą įvertinimą, pasekmė – lygis, ogi rašyk‘e tai yra dovana, nes turi prašyti ir maloniai laukti. Ką tai reiškia? Ogi tai reiškia, kad vargšiukams petraukiečiams, kurie suaugę (ale šitaip nesilegia) ir negalintys dėti savo kūrybėlės į pertrauką tenka pereiti į rašyk‘ą. O ten... Brangieji, ten Jūs tampate lygiai tokiais kaip ir visi, be lygio, be statuso. Taigi, niekas. Koks skaudus smūgis, kai esi įpratęs matyti save išaukštintą ir nenugalimą. O taip, dūris į širdį (kaip kažkas gražiai išsireiškė).

Taigi, baigiant šią rašliavą norėčiau paminėti, kad pertrauką yra tik pinigus rijantis ir naudos totaliai neduodantis projektas, kurį būtų verta užmesti. Kodėl? Kiekvienas iš mūsų vis tiek turės pereiti į rašyk.lt ir anksčiau ar vėliau pradės keikti pertraukos dienas, kada nežinodavo nei klaidos, nei už ką gavo lazdų.

Patarimas pertraukai, būkit geri, ir toliau neapkęskit rašyk, bet būkit pakantūs tiems, kurie nori išgirsti Jūsų nuomonę.

Ir dar, nebūkit išlepę, išmokit kovoti už savo kūrybą, už savo mintis, nes kitaip... Pražūsite ten, kur taip norite patekti, taip norite būti išaukštinti, bet nedrįsdami nieko daryti tik paniekinančiai šypsotės ir vaidinate abejingus.

Yes, pagaliau baigiasi šis grafomanės sielos padiktuotas niekalas. Pažiūrėsim, kokių bus imtasi represijų mano atžvilgiu, kai jau ir taip manęs nekenčia dauguma dievų. Mielieji, dar kartą: būkite tolerantiški visiems. Ir pakantūs.

Sėkmės kūryboje ir darbuose.

Nuoširdžiai Jūsų, ŠFK

P.S. Jei ko nepaminėjau, drąsiai rėžkit, nes pati nebeketinu teptis rankų su pertrauka.lt Geri žodžiai apie ją būtų tik keli, o blogų... Patys suskaičiuokit (: